Sign In
Terapines sritys ir produktai

Glaukoma

​Glaukomos pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio glaukós, kurio reikšmė yra „aiškus“, arba „ryškus“.

 

Glaukoma yra klastingų ligų grupei priskiriamas susirgimas, kuris dažniausiai lėtai vystosi keletą metų, nesukeldamas jokių negalavimų. Iš pradžių galite netgi nepastebėti, kad jūsų rega pakito, kadangi ankstyvoji šios ligos stadija pasireiškia atsiradusiomis nepastebimomis aklosiomis dėmėmis jūsų išoriniame (periferiniame) regėjimo lauke. Tokie simptomai būdingi dažniausiai pasireiškiančiam – atviro kampo – glaukomos tipui. Tuo metu, kai imate pastebėti kokius nors regėjimo sutrikimus, glaukoma jau gali būti pažengusi ir sukelti laipsnišką regėjimo blogėjimą. Pastebėję pirmuosius sutrikusios regos požymius, turėtumėte kuo skubiau kreiptis į oftalmologą, nes negydoma glaukoma gali sukelti aklumą.

 

Nors glaukoma dažniausiai pažeidžia abi akis, kiekvienos iš jų pažeidimo laipsnis gali skirtis. Jei labiau pažeistos akies regėjimo laukas ima blogėti, mažiau pažeista akis kurį laiką gali matyti geriau.

Kas tai yra?

Glaukoma yra dažniausia negrįžtamo regėjimo praradimo priežastis pasaulyje. Ji pažeidžia akies obuolio dugne esantį regos nervą, kuris jungia akį su smegenimis. Pagrindinė glaukomos atsiradimo priežastis – padidėjęs akispūdis. Pastarasis padidėja, kai užblokuojami kameros skysčio (vandeningas skystis, užpildantis erdvę tarp ragenos ir lęšio bei palaikantis normalų akies sienelės spaudimą) nutekėjimo kanalai. Žinoma mažiausiai 50 skirtingų glaukomos tipų.. ​

 

glaucoma.jpg

​Preparatai glaukomai gydyti:

Rizikos veiksniai

Šie veiksniai padidina riziką susirgti glaukoma:

  • Padidėjęs akispūdis: akispūdis padidėja, kai dėl kokios nors priežasties užblokuojami normalų akių spaudimą palaikančio kameros skysčio nutekėjimo kanalai. Akispūdis gali kisti kas valandą, kas dieną ir kas savaitę, priklausomai nuo daugelio veiksnių. Statistiškai normalus akispūdis svyruoja tarp 10-21 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai akies slėgio nustatymo skalėje). Šiek tiek padidėjęs akispūdis (22-30 mm Hg) nebūtinai sukelia regėjimo lauko pakitimus. Tačiau jei akispūdis viršija 30 mm Hg, rizika susirgti glaukoma padidėja 40 kartų. Apibendrinant: kuo didesnis akispūdis, tuo didesnė rizika pažeisti regos nervą. Nepaisant to, kai kurių glaukoma sergančių pacientų akispūdis yra mažesnis nei 21 mm Hg. Atsižvelgiant į šį faktą galima daryti išvadą, kad nervinio audinio atsparumas padidėjusiam slėgiui priklauso ir nuo individualių organizmo savybių.
  • Amžius: kiekvienas jūsų gyvenimo dešimtmetis padidina tikimybę susirgti glaukoma (šia liga dažniausiai serga vyresni nei 60 metų žmonės, retais atvejais ji ištinka jaunesnius nei 40 metų pacientus).
  • Paveldimumas: jei kuris nors iš jūsų šeimos narių serga glaukoma, tikimybė susirgti šia liga jums padidėja nuo 3 iki 9 kartų.
  • Eksfoliacinis sindromas: labiausiai paplitęs tarp Skandinavijos šalių gyventojų (sergant šia liga, paciento akies lęšio paviršių padengia „pilkšvi dribsniai“, kuriuos gydytojas gali aptikti atlikdamas tyrimą oftalmologiniu mikroskopu).
  • Trumparegystė (miopija): jei jūsų regėjimo sutrikimas įvertintas daugiau nei -3,00 dioptrijomis, rizika susirgti glaukoma padidėja 2–3 kartus.
  • Rasė: jei esate afrikiečių arba afro-karibų kilmės, tikimybė susirgti glaukoma jums yra 5–6 kartus didesnė.
  • Tam tikros kitos ligos: diabetas, aterosklerozė (sukietėjusios arterijos) ir hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) gali sutrikdyti kraujo tekėjimą akyje ir sudaryti sąlygas vystytis glaukomai.

Diagnostika

Apsilankykite pas savo oftalmologą:

  • jei sulaukėte 40 metų;
  • kas 5 metus, jei esate 40-60 metų amžiaus;
  • kas 2-3 metus, jei jums daugiau nei 60 metų.

Oftalmologas išmatuos jūsų akispūdį ir ragenos storį, kuris gali turėti įtakos jūsų akispūdžio rodmenims. Jis taip pat atliks gonioskopijos tyrimą, kurio metu apžiūrės ir įvertins akies priekinės kameros kampo plotį. Oftalmologas, atlikdamas perimetro testą, gali papildomai ištirti visą jūsų regėjimo lauką.

 

Nustačius glaukomą, gydytojas paskirs akispūdį mažinančius vaistus.

Jei jūsų akispūdis padidėjęs, bet glaukomos simptomų neaptikta, oftalmologas gali stebėti situaciją, netaikydamas jokio gydymo, arba pradėti gydyti profilaktiškai. Bet kuriuo atveju, sprendimą dėl galimų gydymo veiksmų oftalmologas priims atsižvelgdamas į kiekvieno paciento individualią būklę.

Gydymas

Glaukomos gydymas grindžiamas pastangomis sumažinti padidėjusį akispūdį. Svarbiausias gydymo tikslas – sulėtinti ligos vystymąsi. Jei regėjimas jau yra prarastas, jo sugrąžinti, deja, nebeįmanoma. Kitais atvejais paprastai pasirenkama tokia gydymo seka:

  1. Vaistiniai preparatai (akių lašai);

  2. Gydymas lazeriu;

  3. Chirurginės operacijos

Glaukomos gydymas vaistiniais preparatais paprastai trunka visą gyvenimą. Ilgalaikiam vartojimui, siekiant užtikrinti optimalų preparato toleravimą, reikėtų rinktis akių lašus be konservantų. Preparatai yra dviejų tipų: slopinantys kameros skysčio gamybą (pvz., beta adrenoblokatoriai) arba padidinantys jo nutekėjimą (pvz., prostaglandino analogai). Labai svarbu, kad vaistinius preparatus vartotumėte laikydamiesi gydytojo nurodymų, kadangi medikamentai yra veiksmingi tik tada, jei vartojami tinkamai.

 

Atviro kampo glaukoma alternatyviai gali būti gydoma lazeriu (taikant lazerinę trabekuloplastiką). Ši procedūra bent keleriems metams sumažina padidėjusį akispūdį ir taip pagerina intraokuliarinio skysčio nutekėjimą. Jei, nepaisant gydymo akių lašais ar lazeriu, glaukoma progresuoja, gali prireikti chirurginio gydymo.

 

Dažniausiai glaukoma sergantiems pacientams atliekama operacija yra trabekulektomija. Jos metu, pašalinus dalį trabekulės ir gretimų struktūrų, po jungine suformuojama okuliarinio skysčio kaupimosi zona, iš kurios šis skystis saugiai nuteka į akies paviršių. Suformavus naują okuliarinio skysčio nutekėjimo kanalą, pasiekiamas svarbiausias operacijos tikslas – sumažinamas akispūdis.